Andrejs Poikāns yra menininkas ir tyrėjas, gyvenantis Rygoje (Latvija) ir Hagoje (Nyderlandai). Savo praktikoje jis naudoja naujųjų medijų technikas, eksperimentuoja su spekuliatyviu programinės įrangos menu, kompiuterine grafika, garso instaliacijomis, elektroakustine muzika ir garso performansais. Kaip tyrėją, jį domina klausymosi būdų, garso suvokimo, kalbos filosofijos, medijų archeologijos ir eksperimentinės kompiuterinės muzikos temos. Jis yra baigęs Naujųjų medijų meno bakalauro programą Liepojos universitete (2017-2020 m.) ir dirba tyrimų darbuotoju Hagos karališkosios konservatorijos Sonologijos institute.

Pastaruoju metu jo meninis interesas – žmogaus balso poetika ir metafizika – subjektyvumo klausimų rizomas. Šiais ieškojimais menininkas bando nubraižyti klausymosi žemėlapį, kuriame dalyvauja „vidiniai” ir „išoriniai” garsovaizdžiai bei išsitrynusios ribos tarp jų.
Rezidencijos metu Andrejs nagrinės XX a. latvių kilmės parapsichologo Konstantino Raudivės istoriją ir garso praktikas. Savo darbuose Raudive transkribavo pokalbius su balsais, į kuriuos sistemingai “pagerindavo” manipuliuodamas magnetine juosta ir radijo signalais. Šie pokalbiai buvo publikuoti knygoje “Breakthrough: An Amazing Experiment in Electronic Communication with the Dead” (1971).

Rezidenciją remia Šiaurės šalių ministrų taryba.
SODAS 2123 veiklas remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.